Siracido 37

₁Kiekvienas draugas sako: „Ir aš tavo bičiulis“, –

tačiau kai kurie jų tik vadinasi draugais.

₂Argi tai ne mirtinas skausmas,

kai širdies draugas tampa priešu?

₃Deja, palinkstame į pikta! Kodėl buvai sukurtas

apgaule apdengti žemės veidą?

₄Būna bičiulių, kurie sveikina draugą laimėje,

bet ištikus vargui nuo jo nusisuka.

₅Būna bičiulių, kurie dalijasi draugo triūsu dėl valgio,

bet mūšyje neša jo skydą.

₆Neužmiršk savo bičiulio mūšyje

ir dalydamas grobį jo neaplenk.

₇Kiekvienas patarėjas nurodo kelią,

bet kai kurie jų pataria tik sau.

₈Būk atsargus su patarėju;

sužinok iš pradžių, kokia jam iš to nauda,

nes jis patį save turi galvoje.

Jis gali mesti kauliukus tavo nenaudai

₉ir sakyti tau: „Tavo kelias geras“, – o paskui laikytis nuošalėje,

žiūrėdamas, kas tau atsitiks.

₁₀Nesitark su žmogumi, kuris žiūri į tave šnairomis;

slėpk savo ketinimus nuo tau pavydinčių žmonių.

₁₁Nesitark su moterimi apie jos varžovę,

su bailiu apie karą,

su pirkliu apie verslą,

su pirkėju apie prekės vertę,

su šykštuoliu apie dosnumą,

su negailestingu žmogumi apie gerumą,

su tinginiu apie bet kokį darbą,

su šių metų samdiniu apie kitų metų sėją,

su tingiu vergu apie didelę užduotį;

nekreipk jokio dėmesio į jų duodamą patarimą!

₁₂Geriau bendrauk su teisiu žmogumi,

kuris tikrai laikosi įsakymų,

kuris tos pačios minties, kaip tu

ir kuris tau padės, jeigu suklupsi.

₁₃Tuomet kreipk dėmesį į savo širdies patarimą,

nes nėra kito, ištikimesnio už ją.

₁₄Kartais žmogaus širdis

gali pasakyti apie jo būklę daugiau

negu sargybos bokšte sėdintys septyni sargai.

₁₅Bet pirmiausia melskis Aukščiausiajam,

kad vestų tave tiksliu tiesos keliu.

₁₆Žodis – kiekvieno darbo pradžia,

o svarstymas – kiekvieno veiksmo.

₁₇Viso elgesio šaknis – širdis;

ji želdina keturias šakas:

₁₈gėrį ir blogį, gyvenimą ir mirtį;

o viską nusprendžia liežuvis.

₁₉Žmogus gali būti sumanus ir daugeliui naudingas,

tačiau sau pačiam kvailas.

₂₀Ir sumanus žmogus skurs, neturėdamas ko valgyti,

jeigu jo žodžiai bus atmetami.

₂₁Kadangi Viešpats nesuteikė jam patrauklumo dovanos,

jam trūksta visapusiškos išminties.

₂₂Kai žmogus išmintingas savo naudai,

jo sveiko proto vaisiai jame bus matyti.

₂₃Kai išmintingas žmogus moko savo tautą,

jo sveiko proto vaisiai būna ilgalaikiai.

₂₄Išmintingas žmogus bus apibertas gyriumi;

kas tik jį matys, vadins laimingu.

₂₅Žmogaus gyvenimo dienos ribotos,

bet Izraelio dienos nesuskaičiuojamos.

₂₆Žmogus, išmintingas savo tautos naudai,

laimi garbės paveldą, ir jo vardas amžinai gyvas.

₂₇Mano vaike, valdyk save visą gyvenimą;

žiūrėk, kas tau kenksminga, ir sau to neleisk.

₂₈Juk ne kiekvienas maistas visiems geras,

ne visi valgiai tinka kiekvienam skoniui.

₂₉Nebūk godus kiekvieno skanėsto

ir nevalgyk be saiko geriausių valgių.

₃₀Persivalgymas atneša ligą,

o besaikis valgymas sukelia vėmimą.

₃₁Nuo persivalgymo daugelis mirė,

bet saikus žmogus pailgina savo gyvenimą.